- vilkėjimas
- vilkė́jimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, KŽ; R353, MŽ473, Sut, N, Ser 1. NdŽ, DŽ → vilkėti: Su tvarka buvo vilkė́jimas rūbų PnmR. 2. Vd, NdŽ drabužiai: Seniau moterų vilkėjimai nesiskyrė nuo mergaičių LTR(Lš). Dvariškasis vilkė́jimas KI654. Ar ne pigesnis yra ėdesys neg dūšia ir vilkėjimas neg kūnas? DP125.
Dictionary of the Lithuanian Language.